Dėlionės padeda vystyti vaikų erdvinį mąstymą ir matematinius gabumus.

Čikagos universiteto mokslininkai nustatė, kad vaikai, nuo 2 iki 4 metų amžiaus dėliojantys dėliones, pasižymi geresniu erdviniu mąstymu. Sugebėjimas įsivaizduoti įvairias formas, jų kitimą bei derėjimą tarpusavyje savo ruožtu rodo vaiko polinkį į tiksliuosius mokslus, inžineriją, matematiką ir technologijas. Tyrėjai nustatė, kad aktyvus, kasdienis vaiko laikas su dėlionėmis padeda šio sugebėjimo lavinimui.

Ši Čikagos mokslininkų studija buvo pirmoji, kurios tyrimo objektas – būtent dėlionių natūralioje aplinkoje reikšmė bei įtaka vaiko vystymuisi. Bandymui buvo atrinkti 53 maždaug 26 mėnesių amžiaus vaikai iš įvairių socialinių ir ekonominių sluoksnių. Ilgalaikės studijos metu (kol vaikams sukako 46 mėnesiai) kiekvienas vaikas kartu su vienu iš tėvų kas keturi mėnesiai dalyvavo pusantros valandos trukmės sesijoje.

Jų metu tėvų buvo paprašyta elgtis natūraliai, tarsi namų aplinkoje. Maždaug pusė bandyme dalyvavusių vaikų šių sesijų metu dėliojo dėliones. Po bandymo pabaigos praėjus aštuoniems mėnesiams (kuomet vaikams buvo maždaug 4,5 metų), buvo įvertinti visų jo dalyvių erdvinio mąstymo sugebėjimai. Rezultatai parodė, kad tie vaikai, kurie bandymo metu dėliojo dėliones, išsiskyrė geresniu erdviniu mąstymu nei su dėlionėmis nežaidę vaikai.

Nors tyrimų šioje srityje dar yra nedaug, bet jau pati pirmoji studija šia tema parodė, kad dėlionės gali padėti vaikų vystymuisi ir sugebėjimams nuo itin ankstyvo amžiaus. Žinant, kad dėlionės padeda gerinti suaugusių žmonių smegenų veiklą, jų teigiama įtaka vaikų vystymuisi turbūt neturėtų stebinti.

Išsamų Čikagos mokslininkų tyrimą galite rasti čia:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3289766/

Apie dėlionių istoriją

Jei užsukote į šį puslapį, dėlionės greičiausiai jau yra neatskiriama Jūsų gyvenimo dalis. Bet ar žinote, nuo ko viskas prasidėjo?

Dėlionės pradžia – XVIII amžius. Kažkam šovė galvon ant medžio lentelės nupieštą paveikslėlį supjaustyti dalimis ir paversti tai žaidimu – sumaišytas atskiras detales vėl sujungiant į vientisą pradinį paveikslą. Pirmąsias dėliones paprastai sudarydavo nuo kelių iki keliolikos detalių, kurios visos buvo kvadrato formos.

Pirmąją sudėtingesnės formos dėlionę maždaug 1760 m. sukūrė britų kartografas Džonas Spilsburis (John Spilsbury). Tiesa, jo tikslas buvo ne žaidimai, o mokslas. Kartografas pagal tuometinių valstybių kontūrus supjaustė pasaulio žemėlapio atvaizdą ir savo kūrinį pristatė kaip puikią priemonę mokantis geografijos.

Populiarumo prasme šiai mokymo priemonei ypač padėjo karališkosios šeimos palankumas: Dž. Spilsburio dėlionės buvo imtos naudoti, mokant karaliaus Jurgio III ir karalienės Šarlotės vaikus. Britanijos didikams stengiantis neatsilikti nuo rūmų diktuojamų madų, dėlionių populiarumas pamažu ėmė didėti, nors gana ilgai jos buvo vien turtingųjų privilegija.

Kartu su populiarumu augo ir dėlionių įvairovė. Jos pamažu liovėsi buvę vien mokymosi įrankiu ir tapo prašmatniu laisvalaikio leidimo būdu. XIX amžiaus pabaigoje medį pakeitė kartonas, o lemtingu dėlionių istorijos momentu tapo Didžioji Depresija Jungtinėse Valstijose. Darbo, pajamų ir santaupų netekę žmonės atrado papildomų priemonių nereikalaujantį, nebrangų, niūras mintis nukreipiantį, smagų, atpalaiduojantį ir įtraukiantį laisvalaikio leidimo būdą.

Pastaruosius šimtą metų dėlionės paplito visame pasaulyje. Jas dėlioja tiek vaikai, tiek suaugusieji – vieni, poromis ar su kompanija. Mokslininkai netikėtai atrado, kad Dž. Spilsburis buvo teisus: dėlionės išties padeda mokytis. Dar daugiau – jos padeda išlaikyti dėmesį, didina koncentraciją, ugdo kantrybę, stiprina tarpusavio ryšius, gerina smegenų veiklą ir atitolina senatvę.

Dėlionės – neišsemiamas, nuolat stebinantis ir netikėtumų kupinas džiaugsmo pasaulis. Ženkime į jį kartu.

Didžiausia pasaulio dėlionė Grafika "Keliaukime po meną"

Išskirtinė kolekcija.

Naujas pasaulio rekordas! Nuo 2017 metų didžiausia pasaulio dėlionė buvo "Kelionė aplink pasaulį" 48000 detalių, kurią išleido gamintojas Grafika, tačiau 2020 metų rugpjūčio 27 dieną pasaulį išvydo dar didesnė dėlionė "Keliaukime po meną" 54000 detalių.

Dėlionėje pavaizduota daugiau nei 50 įžymiausių paveikslų pasaulyje skaitant van Gogho, Klimto, Arcimboldo, Brueghel, Monet ir Leonardo da Vinci paveikslus – ir, žinoma, bus ir Mona Liza.

Šioje dėlionėje yra 29 plakatai: 27 plakatuose rodomos atskiros dėlionės dalys, panoraminiame plakate – visa dėlionė, ir dar viename plakate – meno kūrinių pavadinimai ir menininkų vardai.

Visa dėlionė sudėta į didelį lagaminą.

Sudėliota dėlionė yra 864 x 204 cm

Kiek daug galima sužinoti apie meną ir jo istoriją dėliojant šią dėlionę. O gal turite ofise vietos, kur darbuotojai galėtų pailsėti trumpam, vis padėliojant per pertraukas? Ši veikla ne tik suteikia poilsį, mažina nerimą, bet ir apjungia visus į bendrą tikslą.